Dažnas žmogus gydytojo kabinete tvirtina: „Man ne virusas, aš tik peršalau“. Visgi iš tiesų peršalimas visada yra virusinės kilmės. Šaltis pats savaime ne „sukelia“ ligą, tačiau sudaro puikias sąlygas virusams daugintis ir nusilpusiai imuninei sistemai – pasiduoti.
Kas yra peršalimas?
Pagal lietuvių enciklopediją (1975 m.), peršalimas – tai dėl šalčio įvykęs organizmo funkcijų sutrikimas. Vis dėlto šis apibrėžimas šiandien papildomas: šaltis tik silpnina apsaugines mūsų organizmo funkcijas, o ligą sukelia virusai.
Kodėl sergame dažniau šaltuoju metų laiku?
Mūsų imuninė sistema nuolat saugo kūną nuo virusų ir bakterijų. Viena pirmųjų apsaugos linijų – nosies gleivinė. Ji veikia kaip filtras: atpažįsta virusus, juos suriša ir pašalina. Tačiau atvėsus orams šis procesas sulėtėja – gleivinės ląstelės išskiria iki 45 % mažiau apsauginių vezikulių, todėl virusai lengviau įsitvirtina.
Panašiai nutinka ir vasarą, kai sėdime po kondicionieriumi: temperatūrų skirtumas dirgina gleivinę ir mažina jos apsaugines funkcijas.
Virusų sezoniškumas
Skirtingi virusai dominuoja skirtingu metu:
Rinovirusai – vieni dažniausiai pasitaikančių peršalimo sukėlėjų, aktyvūs ištisus metus; sukelia slogą, kosulį, gerklės perštėjimą.
RSV (respiracinis sincitinis virusas) – dažnesnis vėsesniu laikotarpiu; gali smarkiau paveikti kūdikius ir mažus vaikus.
Enterovirusai – aktyvesni vasarą ir ankstyvą rudenį; dažnai lydimi bėrimų.
Adenovirusai – gali cirkuliuoti visus metus; dažnai sukelia akių uždegimus.
Coronaviridae šeimos virusai (įskaitant sezoninius koronavirusus) – sukelia
„peršalimo“ simptomus gripo sezono metu; o SARS-CoV-2 (Covid-19) aktyvus ištisus metus.
Gripo (influenza) virusai – pasižymi ryškiu sezoniniu pikavimu žiemos mėnesiais ir gali sukelti sunkesnį klinikinį vaizdą: staigų temperatūros pakilimą, stiprų silpnumą, raumenų skausmus.
Išvada: peršalimas — tai virusų sukeltas uždegimas, kuriam įtakos turi ir aplinkos veiksniai, pvz., temperatūra.